Depresijos emocijos

Depresija kasmet sukelia vis didëjanèià visø amþiaus grupiø moterø skaièiø. Ðá trûkumà patiria tiek profesionaliai aktyvûs atsakingi þmonës, tiek vaikai ir vyresnio amþiaus vaidmenys. Daugelis jø jau daugelá metø kenèia nuo ligos neturinèiø þmoniø, ir dauguma jø kovoja su kitais kovos su ðiuo metu silpninanèiu psichikos sutrikimu metodais.

Depresijos gydymas paprastai grindþiamas psichoterapija, kuri, ir norint padidinti gydymo veiksmingumà, turëtø bûti naudinga su farmakologiniais vaistais. Daugelis merginø nesuvokia, kad antidepresantus gali skirti tik gydytojai, dirbantys psichiatrijoje. Geras psichiatras Krokuvoje, prieð pradëdamas gydyti depresijà, turëtø tinkamai diagnozuoti ligà, áskaitant atliekant specialius psichometrinius tyrimus, taip pat naudojant klasifikavimo simptomus, leidþianèius ávertinti depresijos epizodà. Tik pripaþinus ligà ir jos sunkumà, psichiatras nustato gydymo metodà. Farmakologinis gydymas rekomenduojamas ne tik ligos simptomø sunkumo metu, bet taip pat daþnai simptomø simptomø metu, nes depresija yra pasikartojanti liga. Ðiuo metu naudojami antidepresantai pirmiausia skirti paciento nuotaikai stabilizuoti, atsikratyti nerimo ar saviþudybiø. Deja, teisingas veiksmingø vaistø pasirinkimas kartais uþtrunka labai ilgai, nes pacientai skirtingai reaguoja á atskiras veikliàsias medþiagas. Farmakologinë terapija tæsiasi daugiausia paciento gyvenimo pusëje, ypaè vadinamøjø endogeninë depresija. Asmuo, kenèiantis nuo depresijos recidyvø, nori nuolat priþiûrëti psichiatrà, kuris ne tik kontroliuoja paciento bûklæ, bet taip pat gali geriausiai ávertinti operacijos eigà, taip pat galimà poreiká pakeisti terapijos formà. Nors ðiuolaikiniai antidepresantai turi dar didesná veiksmingumà, psichiatrai rekomenduoja naudoti lygiagreèià psichoterapijà. Psichoterapija leidþia pacientams geriau atpaþinti recidyvus ir rodo, kaip susidoroti su sunkiais laikais.